Minitra vitsy monja, noravan'ny horohorontany mahery vaika sy ny tsunamis nanaraka azy ny tontolo manodidina rehetra. Maro ankehitriny no manontany ny dikan'ny fiainana raha mety hiova ao anatin'ny indray mipimaso ny zavatra rehetra.
Efa mahazatra amin'ny literatiora japoney ny tsy faharetan'ny zavatra ary tato ho ato izao dia navoakan'ny bolongana japoney maro ny poezia malazan'ilay poeta Shuntaro Tanikawa mitondra ny lohateny hoe “Miaina”. Voambolana tena tsotra, hita amin'ny boky fianarana maro, ny andalana malaza, izay mandalina ny dikan'ny fiainana.
生きる
生きているということ
いま生きているということ
それはのどがかわくということ
木漏れ日がまぶしいということ
ふっと或るメロディを思い出すということ
くしゃみをすること
あなたと手をつなぐこと生きているということ
いま生きているということ
それはミニスカート
それはプラネタリウム
それはヨハン・シュトラウス
それはピカソ
それはアルプス
すべての美しいものに出会うということ
そして
かくされた悪を注意深くこばむこと生きているということ
いま生きているということ
泣けるということ
笑えるということ
怒れるということ
自由ということ生きているということ
いま生きているということ
いま遠くで犬が吠えるということ
いま地球が廻っているということ
いまどこかで産声があがるということ
いまどこかで兵士が傷つくということ
いまぶらんこがゆれているということ
いまいまがすぎてゆくこと生きているということ
いま生きてるということ
鳥ははばたくということ
海はとどろくということ
かたつむりははうということ人は愛するということ
あなたの手のぬくみ
いのちということ
Miaina
Miaina,
miaina izao, midika
mangetaheta,
Sondriana amin'ny masoandro mitaratra anelanelan'ny ravinkazo,
mahatsiaro feonkira tampoka,
mievina,
mandray ny tananao.
Miaina,
miaina ankehitriny, midika
zipo fohy,
Vongam-planeta,
Johann Strauss,
Picasso,
Ankaratra,
mahita ny tsara rehetra,
ary
manilika am-pitandremana ny zava-dratsy.
Miaina,
miaina ankehitriny, midika
afa-mitomany,
afa-mihomehy,
Afaka ny ho tezitra,
Afaka.
Miaina,
miaina izao, midika
izao ny alika mivòvò any lavitra any,
izao ny tany mihodikodina any,
izao any ho any misy zaza sambany mitomany,
izao any ho any misy miaramila maratra,
izao misavily ny savily,
izao “izao” fa mandalo.
Miaina,
miaina izao, midika
vorona mikopak'elatra,
ranomasina manonja,
sifotra mianika,
olona mitia,
ny hafanan'ny tananao,
Ny fiainana.
Mpilalao Koichi Sato mamaky ny “Miaina”.
Nilaza i Big Kuma fa efa namaky ny poezia izy fahazaza ary nanazava ny dikany aminy.
今、日本が被災した裏側でも…
この地球のどこかでも…
飢えや…貧困…戦争…
色んな事で傷ついて…
亡くなっているいる人も居るということ。
そんな中でも…
今生きているという事。
Any an-toeran-kafa amin'ity tany ity…
Misy hanoanana, fahantrana, ady…
Maro ny olona mijaly
Ary maty noho ny antony samihafa.
Ao anatin'izany rehetra izanys…
Ny anton'ny fiainana, ankehitriny.
[…]
ガソリンを給油する事でも泣く…。
食料品を買い込む事でも無く…。
日用品を買い溜めする事でもなく…。
何も出来ない無力な自分を責める事でもなく。
被災地の人に申し訳け無いと思う事ではなく。
生かされた命を大切にして…
皆で一緒に諦めないで前を向いて生きましょうよ上げ上げ
一緒に頑張りましょう!!
Tsy ny entona [fandrehitra]…
Tsy ny fividianan-tsakafo…
Tsy ny manangona ny zavatra ilaina andavanandro…
Ary tsy ny manamelo-tena fa tsy misy na inona na inona azoko atao izao.
Na mahatsiaro malahelo ireo faritra ihara-pahavoazana.
Fa ny mitia ny fiainana izay nomena…
Amin'ny tsy fanamelohantsika ny tenantsika no tsy maintsy hiatrehana ny ho avy.
Andao e, Andao!
Andao hanao izay tsara indrindra azontsika atao!
Mpamaham-bolongana hafa no mieritreritra izay azon'ireo tsy maninon-tsy maninona atao ho an'ireo izay tra-boinan'ny horohorontany sy ny tsunami.
被災地以外の方々は何をすべきなのか。
いつも通り生活し仕事をし生きる。
ことと思います。
方向性は行政が決め、そこで手伝えることをやればいいと思う。
まずは、自らの生活が基本。「出来る人が、出来ることを、出来るだけ」
Mino aho (fa tokony) hanohy ny fiainany sy ny asany araka ny mahazatra azy.
Ny fitondram-panjakana no manapa-kevitra ny politika ary isika kosa dia ny miezaka ny manaraka izay lazainy ihany.
Voalohany indrindra, ny fiainantsika ihany no lahara-pahamehantsika.
“Izay afa-manao dia tokony hanao izay azony atao”